Darbo aplinka kartais gali priminti nuolatinio skubėjimo, spaudimo ir lūkesčių maratoną. Didėjantis krūvis, nenutrūkstanti kontrolė ar neaiškūs reikalavimai gali paveikti kiekvieno mūsų emocinę savijautą. Nors apie psichikos sveikatą kalbame vis daugiau, stresas darbe vis dar dažnai laikomas „norma“ – dalyku, kurį tiesiog reikia iškęsti. Tačiau toks požiūris gali brangiai kainuoti.
„Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorius Marius pasakoja, kad būtent darbinė įtampa tapo viena sudėtingiausių jo patirčių, ne tik pakeitusių kasdienybę, bet ir paskatinusių ieškoti pagalbos bei kalbėti apie tai atvirai.
„Darbovietėje teko susidurti su per didelio darbo krūvio reikalavimu, spaudimu dirbti viršvalandžius, dažnu tikrinimu. Dėl pastovaus spaudimo atsirado nemiga, stresas prieš darbą, nenoras eiti į darbą.“ – dalinasi Marius.
Kai įtampa tampa kasdienybe
Ilgalaikis stresas nėra tik emocinis diskomfortas. Jis keičia mūsų elgesį, mąstymą, fizinę savijautą. Nuolatinė įtampa veikia mūsų miegą, koncentraciją, atmintį, imunitetą ir net sprendimų priėmimą. Psichikos sveikatos ambasadorius pasakoja, kad laikui bėgant jis pastebėjo, jog nebeatpažįsta savęs:
„Pradėjau pastebėti, kad labai pasikeičiau… pasikeičiau ir turiu rasti būdą susitvarkyti su kilusiu stresu.“
Tokios situacijos yra dažnesnės, nei atrodo. Nuolatinis stresas (streso hormonų, pvz., kortizolio perteklius) gali sukelti nemigą, nerimą, dirglumą, išsekimą, motyvacijos praradimą ar net perdegimą. Visgi šioje istorijoje svarbiausia – ne tik patirtas spaudimas, bet ir drąsa neslėpti, kas vyksta, nors atvirumas darbe daugeliui atrodo rizikingas.
Kai nutylėjimas nepadeda – padeda pokalbis
Daugelis žmonių, susidūrę su įtampa darbe, renkasi tylėti. Baimė būti nesuprastam, laikomam silpnu ar neprofesionaliu dažnai sustabdo nuo atvirumo. Vis dėlto Mariaus patirtis rodo priešingai – atvirumas gali tapti pokyčių pradžia.
„Darbe pradėjau atvirai kalbėtis apie problemą. Klausiau, ar dar kas nors patiria stresą. Po atvirų pokalbių supratau, kad esu ne vienas tokioje situacijoje.“ – pasakoja psichikos sveikatos ambasadorius.
Paaiškėjo, jog toks jausmas nebuvo išskirtinis – keli kolegos išgyveno tą patį. Keliese jie nutarė nebetylėti ir imtis veiksmų. Galiausiai situacija pasiekė vadovą, kuris pasiūlė sprendimą – perėjimą į kitą skyrių. Tai tapo lūžio tašku.
„Po tokių pokyčių supratau, kad netylėjimas ir kalbėjimas, atvirumas duoda labai daug. Randi bendraminčių, padedi ne tik sau, bet ir kitiems.“ – pasakoja Marius.
Ši istorija primena – kalbėjimas nėra silpnumo ženklas, o drąsa pasirūpinti savimi.
Kodėl mums taip sunku pripažinti, kad darbe sunku?
Tiklalaidėje ,,Pokalbiai apie psichikos sveikatą ir ne tik“ psichikos sveikatos ambasadorius kalba ir apie stigmas, kurios vis dar labai gajos visuomenėje:
,,Dažniausiai pastebiu stereotipą, kad psichikos sveikatos sunkumai yra silpnumo ženklas arba kad žmogus turėtų susitvarkyti pats. Taip pat vis dar gajus įsitikinimas, kad pagalbos ieškoti yra gėda.“
Kai tikime, kad „stiprus žmogus turi susitvarkyti pats“, iš tiesų nustumiam save į dar didesnį spaudimą. Toks mąstymas trukdo ieškoti pagalbos laiku ir didina riziką perdegti.
Galimi ir kiti veiksniai tokie kaip: baimė būti vertinamam kaip nekompetentingu, organizacinė kultūra (jeigu įmonėje skatinama ,,kentėti“, ,,atlaikyti“ ir pan., darbuotojai natūraliai nutyli, kad jiems sunku), baimė dėl karjeros (žmonės bijo, kad pripažinę įtampą gali prarasti pasitikėjimą vadovų akyse, nebūti paaukštinti), nežinojimas kaip prašyti pagalbos.
Kas gali padėti grįžti į pusiausvyrą?
Yra keli paprasti būdai, kurie gali padėti:
- Miegas. Miegas tiesiogiai reguliuoja nuotaiką, streso hormonų kiekį ir emocinį stabilumą. 7–9 val. kokybiško miego yra vienas stipriausių apsaugos veiksnių nuo perdegimo.
- Fizinis aktyvumas. Reguliarus judėjimas mažina kortizolio kiekį, padidina dopamino ir serotonino kiekį. Net 20–30 min. pasivaikščiojimo turi terapinį efektą.
- Emocinis raštingumas. Kai gebame atpažinti įtampą anksti, galime imtis veiksmų prieš situacijai pablogėjant.
- Socialinė parama. Draugų, šeimos ar kolegų palaikymas mažina psichologinę naštą. Moksliniai tyrimai rodo, kad net trumpas pokalbis su patikimu žmogumi ženkliai sumažina streso reakciją.
- Darbo ribų nustatymas. Aiškesnės ribos (darbo laikas, pertraukos, atsisakymas perteklinių užduočių) padeda išvengti chroniško išsekimo.
- Profesionalų pagalba. Psichologai, psichoterapeutai ar organizacijų psichologai padeda išmokti valdyti stresą ir kurti sveikesnę darbo rutiną.
Šios rekomendacijos gali būti taikomos kiekvienam nepriklausomai nuo pareigų ar darbo specifikos. O straipsnio herojus pabrėžia, kad pagalbos ieškojimas nėra gėda:
„Pagalbos ieškoti yra normalu ir drąsu. Nereikia visko nešti vienam… tiesiog perlipti per save ir kalbėtis.“
Kiekvienas mūsų gali prisidėti prie mažiau stigmatizuojančios aplinkos – nuo paprasto palaikymo, iki atviresnių pokalbių komandoje ar šeimoje.
Visą Mariaus pasidalinimą galite išgirsti tinklalaidėje „Pokalbiai apie psichikos sveikatą ir ne tik“: https://youtu.be/6E0p3tL0tTs?si=tFpObKG20LpiX0AO
„Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos tikslas – įgalinti asmenis, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų ar susidūrusius su artimųjų psichikos sveikatos sunkumais, tapti „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalytis savo patirtimi šioje srityje.
Psichikos sveikatos ambasadorių projekto organizatorius – Higienos institutas. Finansavimo šaltinis – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
