Psichikos sveikata yra neatsiejama mūsų bendros sveikatos dalis. Ji lemia, kaip jaučiamės, kaip tvarkomės su kasdieniais sunkumais, kaip kuriame santykius ir siekiame tikslų. Tačiau nepaisant to, psichikos sveikatos tema visuomenėje vis dar apipinta įvairiomis stigmatizuojančiomis nuostatomis, kurios trukdo žmonėms ieškoti pagalbos ar atvirai kalbėti apie patiriamus sunkumus.
Kas yra psichikos sveikatos stigma?
Stigma – tai neigiamos visuomenės nuostatos apie žmones, susiduriančius su psichikos sveikatos sunkumais, sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų. Ji pasireiškia stereotipais, diskriminacija, menkinančiais komentarais ar net baime bendrauti. Tai tarsi etikečių klijavimas žmonėms, kurie suvokiami kaip „kitokie”. Stigma gali būti:
- Visuomeninė (socialinė) – kai visuomenė ar tam tikros bendruomenės atstovai turi išankstinių nuostatų ir neigiamą požiūrį į psichikos sveikatos sunkumų turinčius žmones. Šioje stigmoje atsiskleidžia ryšys tarp stereotipų, neigiamo požiūrio ir psichikos sutrikimų turinčiųjų diskriminacijos visuomenėje.
- Savistigma (vidinė) – kai psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės patys save laiko mažiau vertingais dėl šių sutrikimų. Savistigma atsiranda tada, kai šie žmonės žino neigiamus kitų steriotipus apie juos, su jais sutinka ir pasitelkia prieš save (pvz., kai pats žmogus pradeda tikėti, kad yra „silpnas“, „nepakankamas“ ar „kitoks“ dėl savo sunkumų).
- Priskirta – kai neigiami stereotipai ir sutrikimų atsiradimo priežastys yra priskiriami psichikos sutrikimų turinčių žmonių artimiesiems, draugams ar psichikos sveikatos srities darbuotojams.
- Struktūrinė stigma – kai diskriminacija pasireiškia institucijų ar sistemų lygmeniu, pavyzdžiui, ribojant galimybes gauti paslaugas ar darbą, diskriminacija įstatymuose, politikoje ir kitose kultūrinėse bei organizacinėse praktikose. Ji reiškia politiką ar praktiką, kuri yra nepalanki ir stigmatizuoja tam tikrą grupę (pvz., kai kurios įmonės vengia įdarbinti žmones, turinčius psichikos sveikatos sutrikimų, nepaisant jų kompetencijos; kitas pavyzdys – kai psichikos sveikatos paslaugos nėra tinkamai pritaikytos žmonėms su negalia (pvz., nėra užtikrinamas fizinis prieinamumas ar pritaikyta komunikacija). Taip pat struktūrinė stigma gali pasireikšti įstatymuose ar politikos sprendimuose, kurie riboja žmonių, turinčių psichikos sveikatos sunkumų, galimybes sudaryti santuoką, vairuoti ar dirbti tam tikrose pareigose). Tai aukštesnio laipsnio diskriminacija, susijusi su žmogaus teisių užtikrinimu.
Stigmos pasekmės gali būti labai skaudžios: žmonės delsia kreiptis pagalbos, užsisklendžia, jaučia gėdą ar net kaltę dėl savo patiriamų sunkumų.
Kodėl svarbu kalbėti apie psichikos sveikatos stigmą Lietuvoje?
2021 m. sociologinio šalies gyventojų tyrimo dėl žmogaus teisių suvokimo ir vertinimo duomenimis, teiginiui, kad psichikos sveikatos sunkumų turintys žmonės Lietuvoje gali laisvai viešai kalbėti apie savo išgyvenimus, pritarė 41 % respondentų, tačiau dauguma apklaustųjų – 48 % – turi priešingą nuomonę ir nepritarė šiam teiginiui. Be to, dauguma (75 %) šalies gyventojų pritaria nuomonei, kad didžioji dalis visuomenės Lietuvoje neigiamai vertina psichikos sveikatos sunkumų turinčius žmones.
Kitas tyrimas taip pat atskleidžia su stigma susijusias neigiamas tendencijas Lietuvoje. 2022 m. Higienos instituto atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų stigmatizuojančių nuostatų psichikos sveikatos srityje“ duomenimis, stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones pasižymėjo 1 iš 10 respondentų (turima omenyje tokį požiūrį, kai asmenys su psichikos sveikatos sutrikimų patirtimi yra išskiriami iš kitų neigiama prasme), o 26,9 % Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi kaimynystėje su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiu asmeniu.
Tokie tyrimų rezultatai rodo, kad yra poreikis imtis veiksmų. Būtent tam ir skirta „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva, kuri siekia mažinti stigmą Lietuvoje – tiek viešąją, tiek vidinę. Projekte dalyvaujantys ambasadoriai savo istorijomis įkvepia, dalijasi patirtimi ir drąsina kitus kalbėti apie psichikos sveikatą. Tokiu būdu kuriamas ilgalaikis pokytis: mažiau stereotipų, daugiau priėmimo ir supratimo.
Viena iš psichikos sveikatos ambasadorių, dalyvaujanti projekte „Žvelk giliau“, dalijasi savo patirtimi:
„Norėčiau pasakyti, kad nebijotų, nes visi specialistai yra tam, kad padėtų. Dabar gyvename laikais, kai diagnozė tavęs neriboja – gali dirbti, mokytis, kurti šeimą, siekti savo svajonių. Didžiausia problema yra nežinojimas, nes vis dar gyvi mitai, kad su psichikos sveikatos sunkumais žmogus kažko negalės pasiekti. Bet tai netiesa – svarbiausia nebijoti ir ieškoti pagalbos.“
Tokios istorijos padeda atskleisti, kad stigma dažnai kyla iš informacijos stokos ir klaidingų įsitikinimų. Atviri pasakojimai ne tik įkvepia, bet ir primena: psichikos sveikatos sunkumai gali paliesti kiekvieną, ir pagalbos paieška yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas.
Kaip mažinti stigmą?
- Šviesti visuomenę. Kuo daugiau kalbėsime apie psichikos sveikatą, tuo mažiau vietos liks mitams ir stereotipams.
- Dalintis asmeninėmis patirtimis. Ambasadorių istorijos padeda parodyti, kad psichikos sveikatos sunkumai – tai gyvenimo dalis, o ne žmogaus vertės matas.
- Skatinti pagalbos paiešką. Parodyti, kad kreiptis pagalbos į psichologą, psichiatrą ar kitą specialistą – normalu ir reikalinga.
- Kurti priimančią aplinką. Darbdaviai, švietimo įstaigos ir bendruomenės gali prisidėti prie atviresnės ir palaikančios kultūros.
Dalintis savo patirtimi ir kitiems suteikti motyvacijos ieškoti pagalbos, gali įkvėpti ir prasmės paieškos. Taip nutiko ir psichikos sveikatos ambasadorei dalyvaujančiai VšĮ ,,Darnaus vystymo projektai“ vykdomame projekte:
,,Mane tapti psichikos sveikatos ambasadore paskatino prasmės paieškos. Suaugus susiduri su realybe, kad ne viskas ką darai teikia tiek daug prasmės ir turi tiesiog atlikti užduotis savo kasdieniam darbe. Ir aš labai norėjau įprasminti savo gyvenimą, savo veiklą, todėl prisijungiau prie ,,Žvelk giliau“, kad galėčiau pasidalinti savo patirtimi ir suteikti kitiems motyvacijos ieškoti pagalbos bei motyvacijos galbūt geriau save pažinti.“
Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie stigmos mažinimo – pradėdami nuo paprasto, bet labai svarbaus žingsnio: kalbėjimosi. Atvirumas ir empatija padeda ne tik tiems, kurie šiuo metu išgyvena sunkumus, bet ir visai visuomenei tapti brandesnei bei stipresnei.
„Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos tikslas – įgalinti asmenis, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų ar susidūrusius su artimųjų psichikos sveikatos sunkumais, tapti „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalytis savo patirtimi šioje srityje.
Psichikos sveikatos ambasadorių projekto organizatorius – Higienos institutas.
Finansavimo šaltinis – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
