Veiklos strategija: kodėl verta pasirengti?

Veiklos strategija – tai svarbus organizacijos kelionės planas, kuris nurodo, kur ji dabar yra ir kur nori būti ateityje. Dažnai NVO pradeda savo veiklą iš didelės ir gražios idėjos, viskas vyksta inertiškai, siekiant pirminio tikslo, tačiau padirbus ilgiau ir neturint strategijos – procesai gali imti trūkinėti. Ne visada lengva išsaugoti pirminį entuziazmą, jei nėra planų, kaip paversti idėją realybe.

Todėl kiekviena organizacija savo veikloje turėtų vadovautis ilgalaike strategija. Ji leidžia numatyti ilgalaikius tikslus, nepamesti krypties, greičiau įveda naujus komandos narius (darbuotojus, savanorius) į darbus, padeda jiems suprasti, kur jie įsidarbino ir kodėl.

Darnaus vystymo projektai pasirinko kitą požiūrį, kad išvengtų šių iššūkių. Mes sukūrėme ilgalaikę veiklos strategiją, kuri nėra tik tikslų sąrašas, bet ir planas augti ir tobulėti.

Turint aiškią strategiją, pasipildant ir augant komandai nauji nariai nepradės nuo nulio – jie turės žemėlapį, kuris parodys, kur mes esame ir kur turime nueiti. Tai ne tik padės greičiau integruotis, bet ir užtikrins, kad kiekvienas suvokia bendrą tikslą ir tą kartu siekiame. Toliau dalinsimės patirtimi, kurią mums suteikė šis procesas.

Kodėl NVO privalo turėti ilgalaikę veiklos strategiją?

Kiekviena NVO sprendžianti visuomenėje esančias problemas turi žinoti, kokia kryptimi juda, kur jos fokusas. Norint išlikti veiksmingai – tenka susidurti su įvairiais iššūkiais. Ilgalaikės veiklos strategija padeda laikytis savo pasirinkto kurso. Esminiai teiginiai, kurie pagrindžia veiklos strategijos reikalingumą:

  1. Ilgalaikė strategija yra planas, kuris nubrėžia organizacijos viziją, misiją ir tikslus. Toks aiškumas padeda suderinti visų komandos narių pastangas, motyvuoja suinteresuotąsias šalis ir pritraukia finansavimą bei paramą.
  2. Kiekviena NVO veikia dinamiškoje aplinkoje, kurioje nuolat kinta socialinė, ekonominė ir politinė aplinka. Gerai parengta ilgalaikė strategija leidžia jiems prisitaikyti ir veiksmingai reaguoti į šiuos pokyčius, užtikrinant aktualumą ir poveikį.
  3. Strategijos, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas tvarumui ir augimui, įgalina NVO padidinti savo poveikį, puoselėti partnerystę ir užtikrinti išteklius ilgalaikiams projektams, skatinantiems ilgalaikius pokyčius.
  4. Ilgalaikio plano turėjimas skatina stabilumą net ir esant neaiškumams. Tai leidžia organizacijoms atlaikyti iššūkius, užsitikrinti finansavimą ir išlaikyti talentingus asmenis, investuojančius į organizacijos viziją.
  5. Dauguma finansavimo šaltinių ir rėmėjų nori matyti, kad organizacija turi aiškias ir ilgalaikes veiklos strategijas. Tai didina jos patikimumą ir skatina finansinę paramą.
  6. Galų gale strategija yra vektorius, kuris apibrėžia ne tik tai, kur organizacija plėtos veiklą, bet ir nusprendžia, kur organizacija neeikvos resursų.
  7. Ilgalaikė strategija padeda organizacijai identifikuoti bendradarbiavimo galimybes su kitomis NVO, įmonėmis arba viešosiomis institucijomis, kurios dalijasi panašiais tikslais arba vertybėmis.

„Darnaus vystymo projektai“ supranta ilgalaikės strategijos reikšmę. Susikūrę savo ilgalaikę strategiją mes sutvirtinome tvaraus augimo ir poveikio pamatus.

Kodėl į strategijos rengimo procesą vertą įtraukti ekspertus iš išorės?

  1. Galima susitelkti į pagrindines kompetencijas. Kai nevyriausybinės organizacijos sutelkia dėmesį į tai, ką daro geriausiai – ar tai būtų bendruomenės įsitraukimas, socialinė pagalba ar vystymo projektai – jos gali nukreipti savo energiją, išteklius ir žinias į šias sritis, sustiprindamos savo poveikį. Dirbdami tai, ką mokame geriausia, o ko nemokame įsigydami iš tų, kurie tai moka – taupome laiką ir išteklius.
  2. Išoriniai ekspertai gali atlikti objektyvų vertinimą, neturėdami vidinių organizacijos nuostatų ar patirčių. Tai užtikrina nešališką ir profesionalų požiūrį. Tai atveria naujas perspektyvas ir metodikas, kurios galbūt nebuvo apgalvotos viduje, praturtindamos strateginio planavimo procesą.
  3. Dalies strateginio planavimo ar konkrečių užduočių perdavimas iš išorės atlaisvina vidinius išteklius, todėl NVO gali efektyviau paskirstyti laiką, talentus ir lėšas savo misijos vykdymui. Kitu atveju, kai komandos nariai gauna užduotis, kurių galimai nesupranta iki galo arba neturi platesnio matymo – trukdosi kiti darbai, gali kilti nepasitenkinimas darbo vieta.
  4. Nevyriausybinėms organizacijoms labai svarbios ilgalaikės strategijos, nukreipiančios jas į besikeičiančius socialinius, politinius ir finansavimo svyravimus. Ekspertų iš išorės įtraukimas užtikrina į ateitį orientuotą požiūrį, skatina prisitaikymą ir atsparumą.

Iš esmės praplėstas ekspertais iš išorės strateginio planavimo procesas leidžia NVO racionalizuoti savo pastangas, gauti naujų žinių, gerųjų praktikų, inovacijų ir padeda nutiesti kelią ilgalaikei sėkmei. Visi šie privalumai leidžia organizacijai gauti kokybišką ir išsamų strateginį planą, atspindintį jos unikalumą ir tikslus.

Strategijos rengimo veikla yra organizacijos institucinio stiprinimo projekto dalis. Projektas finansuojamas NVO fondo lėšomis.