2022 metų birželio – spalio mėnesiais VšĮ „Darnaus vystymo projektai“ kartu su UAB „Spinter tyrimai“ Jaunimo reikalų agentūros užsakymu atliko Darbo su jaunimu situacijos Lietuvoje tyrimą.
Tyrimo metu buvo išanalizuota kaip Lietuvoje vykdomas darbas su jaunimu ir įgyvendinamos darbo su jaunimu formos (pagal Jaunimo politikos pagrindų įstatymą 5 pagrindines formas) bei identifikuoti pagrindiniai darbo su jaunimu formoms poveikį darantys veiksniai Lietuvoje.
Rengiant tyrimą buvo atlikti kombinuoti pagilinti interviu su darbo su jaunimu specialistais/jaunimo reikalų koordinatoriais savivaldybėse bei atlikta darbo su jaunimo sistemos antrinių duomenų analizė nacionaliniu mastu bei savivaldybėse.
Tyrimo rezultatai buvo pristatyti Jaunimo reikalų agentūros organizuotame nuotoliniame tyrimo pristatymo renginyje gruodžio 7 dieną.
Kviečiame susipažinti su apibendrinančiomis tyrimo rekomendacijomis ir įžvalgomis:
Darbo su jaunimo sistemos antrinių duomenų analizės nacionaliniu mastu bei savivaldybėse dalis:
- Kalbant apie praktinių įgūdžių ugdymo vykdymą, reikalinga atkreipti dėmesį, kad tai yra kompleksinė paslauga, reikalaujanti tarpžinybinio bendradarbiavimo. Tai reiškia, kad, prieš imantis vykdyti šią darbo formą, rekomenduotina kiekvienoje savivaldybėje atlikti parengiamuosius darbus: pasidomėti, kas savivaldybėje teikia arba būtų suinteresuoti teikti praktinių įgūdžių ugdymo paslaugas jaunimui ir megzti bendradarbiavimo santykius su atitinkamomis įstaigomis, institucijomis. Tokie parengiamieji darbai reikalingi, nes, iš vienos pusės, padėtų užtikrinti, kad praktinių įgūdžių ugdymas, kaip atskira darbo su jaunimu forma, nepersidengtų su kitų įstaigų ar institucijų teikiamomis, į praktinių įgūdžių ugdymą orientuotomis, paslaugomis jaunimui. Ir, iš kitos pusės, bendradarbiavimo santykių mezgimas reikalingas, nes padėtų užtikrinti kompleksišką, kokybišką paslaugą.
- Jaunimo informavimas ir konsultavimas šiuo metu matomas kaip dar ne pakankamai išvystyta darbo su jaunimu forma. Matomos dvi šios darbo formos plėtojimo galimybės:
- Centralizavimas. Didesniuose miestuose, dėl didelių informacijos srautų, informavimas ir konsultavimas galėtų būti vykdomas efektyviau, jei paslaugai būtų pritaikytas vieno langelio principas.
- Integravimas. Mažesnėse savivaldybėse informavimo ir konsultavimo veikla galėtų būti apjungiama su Apskritojo stalo veikla. Geroji praktika rodo, kad informavimas ir konsultavimas veikia efektyviau, kai už šios paslaugos teikimą atsakingas asmuo veikia kaip tarpininkas tarp aktyvių jaunuolių, NVO ir apskritojo stalo. Toks tarpininkavimas apima informacijos apie įvairias galimybes teikimą aktyviems jaunuoliams ir NVO atstovams bei apskritojo stalo informavimą apie NVO ir aktyvių jaunuolių poreikius, užmojus, veiklas.
- Būtina tobulinti teisinį reglamentavimą, siekiant kelių tikslų – išspręsti (ne)mokamų paslaugų teikimą kaip būtiną reikalavimą, įteisinti jaunimo darbuotojo profesiją, suvienodinti darbo su jaunimu formų teisinį reglamentavimą, esantį skirtinguose teisės aktuose.
- Būtina tobulinti kiekybinius ir kokybinius rodiklius, kuriant rodiklių sistemą, matuojančią kiekvienoje darbo su jaunimu formoje veikiančių organizacijų struktūrą ir valdymą, veiklos (paslaugų) procesų organizavimą, rezultatus (efektą) asmeniui, jo aplinkai, bendruomenei. Apsvarstyti galimybę įvairiose darbo su jaunimu formose diegti standartus. Apsvarstyti galimybę taikyti akreditacijų sistemą visoms organizacijoms, įgyvendinančioms įvairias darbo su jaunimu formas, tai paskatintų ne tik įvairesnę darbo su jaunimu formą, bet ir stipriai prisidėtų prie jų kokybės.
- Skatinti įvairių darbo su jaunimu formų plėtrą, ypač – didžiuosiuose miestuose, kur turima įvairi darbo su jaunimu infrastruktūra (organizacijos) gali pasiekti tik nedidelę dalį jaunų žmonių, ir siekiant kad kiekvienoje miesto seniūnijoje veiktų tinklas įvairias darbo su jaunimu formas vykdančių organizacijų, atsižvelgiant į jaunų žmonių, gyvenančių ir nuolat leidžiančių laiką atitinkamoje teritorijoje. Regionuose rūpintis atviro darbo su jaunimu ir mobiliojo darbo su jaunimu, jaunimo informavimo ir konsultavimo paslaugas teikiančių organizacijų materialinių ir žmogiškųjų išteklių stiprinimu, siekiant kad jos galėtų pasiūlyti platesnį laisvalaikio užimtumo, ugdymo(si), socializacijos ir kitų paslaugų ir veiklos formų įvairovę, bei galėtų užimti daugiau jaunų žmonių.
- Atsižvelgiant į jaunimo informavimo ir konsultavimo formos įgyvendinimo situaciją siūloma skirti daugiau dėmesio bei finansavimo šios formos plėtrai ir populiarinimui. Analizuoti galimybes kaip padidinti šių paslaugų prieinamumą ir naudojimą ir portalo zinauviska.lt vartotojų skaičių. Pavyzdžiui, organizuoti informacines kampanijas, skatinančias portalo lankomumą, kurti programą (apps‘ą), kuri apjungtų a) informaciją, taškus/vietas, kur jaunas žmogus galėtų nueiti /kreiptis įvairiais jį dominančiais klausimais ar įsitraukti į įvairias jo pomėgius ar interesus atitinkančias veiklas kiekvienoje savivaldybėje, b) paslaugas (informavimą, konsultavimą, emocinę pagalbą ir pan.), c) įvairias kitas galimybes (pvz. lengvatos ar nuolaidos paslaugoms, prekėms bei renginiams ir kitos naudos) ir galėtų veikti kaip pvz. „virtuali jaunimo kortelė“ Lietuvoje.
- Stiprinti darbą su savivaldybėmis, pirmiausia – su savivaldybės politikais ir administracija, siekiant darbo su jaunimu formų plėtros ir palaikymo. Dirbti su vietos valdžia ne tik tiesiogiai, bet ir per apygardose išrinktus Seimo narius, Lietuvos savivaldybių asociaciją, regionų tarybas.
Kombinuotų pagilintų interviu su darbo su jaunimu specialistais/jaunimo reikalų koordinatoriais savivaldybėse dalis:
- Žmogiškieji ištekliai– prioritetinė sritis investicijai, kadangi nuo jos priklauso ir efektyvus finansinių išteklių panaudojimas, ir darbo su jaunimu tęstinumas bei projektų įgyvendinimo kokybė. Praktinė patirtis rodo, kad kiekvienos darbo su jaunimu formos sėkmingas įgyvendinimas pirmiausia priklauso nuo jas vykdančių darbuotojų kompetencijos. Nepaisant to, kad darbo su jaunimu pagrindas yra darbuotojų santykis su jaunuoliais, šiuo metu žmogiškųjų išteklių valdymo klausimai nėra prioritetiniai. Galima skirti tris investavimo į žmogiškuosius išteklius gerąsias praktikas, kurios padėtų kelti darbo su jaunimu kokybę.
- Atrankos proceso apsibrėžimas. Siekiant užtikrinti darbo su jaunimu kokybę, vertėtų apsibrėžti darbuotojų atrankos strategiją, kuri galėtų būti taikoma vienodai visose savivaldybėse. Tinkamas atrankos procesas padėtų užtikrinti, kad darbuotojas turi reikiamas kompetencijas, socialinius įgūdžius ir asmenines savybes darbui su jaunuoliais. Geroji praktika rodo, kad dėmesys darbuotojų atrankos procesui padeda patiems darbuotojams suprasti, ar toks darbas būtų jiems tinkamas ir padidina tikimybę rasti ilgalaikį darbuotoją.
- Investavimas į ilgalaikių darbuotojų išlaikymą. Vienas iš darbo su jaunimu kokybę lemiančių veiksnių kalbant apie visas darbo su jaunimu formas – geras santykis su jaunuoliais, kuriems teikiamos paslaugos. Ypač tai svarbu kalbant apie sudėtingesnes jaunuolių grupes – nemotyvuotus, nedirbančius, nesimokančius jaunuolius. Geram santykiui sukurti reikalingas laikas, todėl darbuotojų kaita daro tiesioginę įtaką darbo kokybei. Tuo pačiu metu ilgalaikiai darbuotojai sukaupia daugiau praktinės patirties, kuri taip pat padeda užtikrinti kokybišką darbą. Dėl šių priežasčių ypatingai svarbu sudaryti tokias darbo sąlygas, kad darbuotojai būtų skatinami pareigose likti ilgą laiką – tai apima tiek finansinį skatinimą, tiek kokybišką profesinę priežiūrą, kuri būtina visiems su žmonėmis dirbantiems asmenims.
- Jaunimo darbuotojų komandos stiprinimas. Kokybiškam darbui su jaunuoliais taip pat svarbi įvairialypė, gerai funkcionuojanti komanda. Komandos stiprinimas svarbus ir mobilaus, ir darbo gatvėje vykdymui bei praktinių įgūdžių ugdymo paslaugos visapusiškumui užtikrinti. Komandos stiprinimas galėtų būti realizuojamas per supervizijas, kvalifikacijos kėlimo kursus, orientuotus į kiekvieno iš komandos narių stipriąsias puses ir kitokią profesinę priežiūrą kaip gerosios praktikos dalinimasis tarp savivaldybių.
- Investavimas į viešuosius ryšius. Viena iš problemų, su kuria susiduriama užtikrinant paslaugų jaunimui prieinamumą – informacijos asimetrija. Paslaugos yra teikiamos, sudaromos įvairios galimybės, tačiau, jaunuoliai, nežinodami apie jas, negali arba nemoka jomis pasinaudoti. Praktikai mato du būdus, kaip būtų galima šią problemą spręsti.
- Pažindinimas su jaunimo politika nuo mažens. Praktikai išreiškia poreikį jaunuolius pažindinti su šiomis paslaugomis ir galimybėmis nuo mažens, kad kartos užaugtų apie jas žinodamos, mokėdamos jomis pasinaudoti.
- Patraukli komunikacija apie teikiamas paslaugas. Sėkmingam darbui su jaunimu reikalinga patraukli komunikacija apie teikiamas paslaugas, Praktinė patirtis rodo, kad jaunuoliai vengia naudotis paslaugomis jaunimui, jei sudaromas įspūdis, kad paslauga orientuota į tokią tikslinę grupę, kuriai jie savęs nenori priskirti. Taip pat nuo paslaugos gali atgrasyti ir vieta, kurioje paslauga teikiama, jeigu ji susijusi su tomis pačiomis grupėmis, su kuriomis jaunuoliai nenori savęs sieti, todėl verta investuoti ir į patrauklų vietos, kurioje paslauga teikiama, įvaizdį – ar tai būtų pasirenkant patalpas miesto centre, ar įdedant pastangų pakeisti jau turimų patalpų įvaizdį.
- Reikalingas darbas su įtraukumo užtikrinimu. Įtraukumo užtikrinimo problema kyla daugumoje savivaldybių – dažniausiai yra dirbama ne su visais vietos jaunuoliais, bet išskiriamos vienos tikslinės grupės, o kitos pamirštamos. Pastangos užtikrinti įtraukumą padėtų iškomunikuoti, kad paslaugos jaunimui yra prieinamos visiems jaunuoliams.
- Riboti atvirą jaunuolių kategorizavimą. Atviras jaunuolių skirstymas pagal motyvaciją, galimybes, aktyvumą, apriboja paslaugos prieinamumą, nes sudaro įspūdį, kad paslauga gali naudotis tik tam tikros tikslinės grupės, o ne visi, kuriems ji reikalinga. Verčiau apie paslaugas komunikuoti akcentuojant suteikiamas galimybes, o ne atvirai išskiriant, į ką paslauga orientuota.
- Paslaugų repertuaro išplėtimas. Išvengti kai kurių tikslinių jaunimo grupių apleidimo savivaldybėse padėtų ir paslaugų repertuaro išplėtimas, tokiu būdu užtikrinant, kad kiekvienai iš tikslinių grupių priklausantys jaunuoliai turėtų iš ko rinktis – nuo paramos, pagalbos, palydėjimo iki sąlygų savirealizacijai sudarymo.
- Parengiamųjų darbų atlikimas prieš taikant naujoves. Remiantis savivaldybių gerąja patirtimi, reikalinga pabrėžti, kad reikėtų vengti aklo, kitose vietovėse pasiteisinusių praktikų, taikymo. Prieš taikant kiekvieną naują praktiką, reikėtų atlikti nišos paslaugai analizę bei, remiantis jos rezultatais, sukurti ir išbandyti pilotinę versiją. Tą padaryti galima imantis dviejų strategijų.
- Pilotinės naujų praktikų versijos. Prieš įvedant naujovę reikėtų parengti darbuotojus jų vykdymui. Pirmas pasirengimo etapas – lauko tyrimas, kurio tikslas išsiaiškinti, ar paslauga reikalinga ir kaip ji galėtų būti pritaikyta konkrečioje savivaldybėje. Antras etapas – pilotinės paslaugos versijos sukūrimas, remiantis lauko tyrimo rezultatais. Jei pilotinė versija pasiteisina, patirtis ją taikant turėtų būti panaudota kaip pagrindas darbuotojams išsikelti kompetencijos kėlimo tikslus – reikalinga nepamiršti, kad kiekviena nauja užduotis darbe reikalauja, kad darbuotojas tinkamai pasirengtų ją atlikti.
- Auditorijos subūrimas. Pradedant teikti naują paslaugą, reikalinga užtikrinti, kad susiburtų auditorija, kuri ja naudotųsi, todėl tarp parengiamųjų darbų turėtų būti suplanuota ir tokia komunikacija apie naują paslaugą, kuri pasiektų reikiamus asmenis ir būtų jiems patraukli.
- Reikalingas jaunimo politikos pozicijos prevencijos tema išgryninimas. Dirbdami su jaunuoliais tiek jaunimo reikalų koordinatoriai, tiek jaunimo darbuotojai susiduria su įvairių priklausomybių problema. Kalbėdami apie priklausomybes ir prevenciją, jaunimo reikalų koordinatoriai išreiškė poreikį reglamentui, pagal kurį galėtų komunikuoti jaunimo politikos poziciją prevencijos klausimais. Tuo pačiu metu išsakytas ir poreikis tarpžinybinio bendradarbiavimo gairėms, kurios būtų naudingos dirbant su priklausomais jaunuoliais. To reikia, nes šiuo metu trūksta įrankių darbui su priklausomais jaunuoliais ir priklausomybių prevencija, o darbo su jaunimu kasdienybėje dažnai susiduriama su priklausomybėmis.
Daugiau informacijos apie atliktą Darbo su jaunimu situacijos Lietuvoje tyrimą galite rasti https://jra.lt/