Net ir žinant, kad judėjimas gerina savijautą, mažina stresą bei stiprina sveikatą, ne visada pavyksta rasti jėgų ar noro sportuoti. Kartais motyvacija dingsta dėl nuovargio, rutinos, prastesnės nuotaikos ar tiesiog gyvenimo tempo. Tokiose situacijose svarbu ne kaltinti save, o ieškoti būdų, kaip sugrįžti prie judėjimo. Keli praktiški patarimai, kurie gali padėti atgaivinti norą judėti ir pamažu grįžti į aktyvesnį ritmą:
- Patinkančios veiklos radimas. Norint, kad motyvacija nedingtų arba norint susigrąžinti motyvaciją sportuoti, reikėtų paieškoti judėjimų būdų, kurie teikia malonumą. Išbandant įvairias sporto šakas galima atrasti tą, kuri teiks džiaugsmą ir nesisies su sunkiu darbu ar kančia. Galima išbandyti šokius, fitnesą, pilatesą, įvairias komandines sporto šakas, važinėjimą dviračiu, plaukimą ir dar daug kitų. Svarbu atminti, kad „sportuoti“ nebūtinai turi reikšti tradicinę treniruotę – judėjimas gali būti žaidybinis, kūrybiškas, neformalus. Kai kuriems žmonėms malonumą teikia ne tik klasikinis sportas, bet ir tokie užsiėmimai kaip šokiai, žygiai gamtoje, žaidimai su vaikais ar net darbas sode. Svarbiausia – rasti tai, kas kelia džiaugsmą ir neatrodo kaip prievolė.
- Sporto rutinos susikūrimas. Susikūrus aiškią ir nuoseklią sporto rutiną, fizinis aktyvumas gali tapti nebe laikinu sprendimu, o natūralia kasdienybės dalimi. Rutina padeda mažinti „derybas su savimi“ („eiti ar neiti?“, „gal šiandien praleisiu?“) ir sumažina priklausomybę nuo motyvacijos – kai sportas tampa įpročiu, jo nebereikia kasdien iš naujo svarstyti. Svarbu pasirinkti laiką, kuris geriausiai atitinka dienotvarkę – ar tai būtų rytas prieš darbą, pietų pertrauka, ar vakaras. Taip pat reikėtų apsispręsti dėl vietos: sportuoti namuose, lauke, sporto salėje, o gal prisijungti prie grupinių užsiėmimų? Reguliarumas yra vienas esminių dalykų susikuriant sporto rutiną. Net jei pradžioje treniruotės bus trumpos, svarbiausia – reguliarus kartojimas. Norint dar labiau sustiprinti rutiną, gali padėti: kalendoriaus ar sporto planuoklio naudojimas – pažymit treniruočių dienas; priminimaitelefone ar žinutės sau – priminant pajudėti; maži ritualai prieš ar po treniruotės (pvz., mėgstama muzika, arbata po sporto), kurie sukuria malonią asociaciją su sportu.
- Parama. Sporte svarbus motyvacijos ir padrąsinimo šaltinis gali būti palaikymo sistema. Tokios sistemos susikūrimas gali padėti išlikti motyvuotiems ir siekti savo tikslų. Paramą galima gauti iš įvairių žmonių, pavyzdžiui, draugų, šeimos narių, trenerių ar kitų sportininkų. Jie gali padėti išlikti motyvuotiems, atsakingiems ir siekti tikslo, taip pat gali suteikti vertingą grįžtamąjį ryšį ir padrąsinimą, kai to labiausiai reikia. Neturint artimos aplinkos, kuri palaikytų, galima jungtis prie bendraminčių grupių internete ar realybėje – pavyzdžiui, bendruomenės treniruotės, socialiniai tinklai ar programėlės, kuriose žmonės dalinasi pasiekimais ir palaiko vieni kitus.
- Mąstysenos ir požiūrio keitimas. Mąstysena ir požiūris yra labai svarbūs motyvacijai išlaikyti ir sustiprinti. Teigiamas nusiteikimas gali padėti išlikti motyvuotam ir susitelkusiam, o neigiamas turėti atvirkštinį efektą. Norint pakeisti savo mąstyseną į pozityvesnę ir produktyvesnę, reikėtų stengtis sutelkti dėmesį į dabartinį tikslą ir padarytą pažangą, o ne į praeities klaidas ar ateities iššūkius. Be to, galima išbandyti pozityvaus kalbėjimo su savimi techniką. Tai gali padėti neigiamas mintis ir įsitikinimus pakeisti teigiamais, o tai didina motyvaciją. Svarbu pripažinti, kad motyvacija natūraliai svyruoja – nereikia savęs kaltinti ar gėdytis, jei kurią dieną nepavyksta pajudėti. Lankstus požiūris ir atjauta sau padeda grįžti prie aktyvumo be spaudimo. Be to, galima sau užduoti klausimą: „Kaip jausiuosi po to, kai pajudėsiu?“ – atsakymas dažniausiai būna teigiamas ir skatina veikti.
- Tikslų išsikėlimas. Vienas iš veiksmingiausių būdų išlaikyti motyvaciją sporte – išsikelti konkrečius ir išmatuojamus tikslus. Turint aiškų ir išmatuojamą tikslą, lengviau sutelkti energiją ir pastangas jam pasiekti. Norint išsikelti veiksmingus tikslus, galima naudotis SMART metodika. Tikslas turėtų būti konkretus (Specific), išmatuojamas (Measurable), pasiekiamas (Achievable), reikšmingas (Relevant) ir apibrėžtas laike (Time-bound). Norint pasiekti norimą rezultatą, galima nustatyti trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus. Trumpalaikiai tikslai gali būti nustatomi suskaidant pagrindinį tikslą į mažesnius, kurie galiausiai padės pasiekti ilgalaikį tikslą. Pavyzdžiui, jei ilgalaikis tikslas yra nubėgti maratoną, trumpalaikiai tikslai gali būti: įsigyti sportbačius – bėgimo batelius (ar bendrai bėgimo įrangą), nubėgti 2 km, 5 km ir t.t., pradėti reguliariai bėgioti ir pan. Didelius tikslus suskaidžius į mažesnius, lengviau sekti savo tobulėjimą ir siekti pagrindinio tikslo. Rekomenduojama tikslus užsirašyti ir sekti pažangą – net paprastas žymėjimas kalendoriuje ar trumpos pastabos apie pasiektus žingsnius gali padėti pamatyti augimą. Šventimas – net mažų pasiekimų – taip pat svarbus: apdovanok save už pastangas (tai gali būti poilsis, kava, laikas su draugais, kinas, koncertas, knygos skaitymas ir pan.).
Šie patarimai gali būti ypač naudingi ir projekto „Būkime fiziškai aktyvūs!“ dalyviams, kurie dalyvauja reguliariose treniruotėse ir kartais taip pat gali susidurti su motyvacijos svyravimais. Projektas skirtas skatinti mokyklinio amžiaus vaikų ir jų šeimos narių fizinio aktyvumo įpročius – nes judėjimas svarbus visai šeimai.
Projekto metu dalyviai kviečiami išbandyti įvairias treniruotes, tokias kaip HIT, Complexity, F.A.C.T.S., Strength bei savigynos treniruotės, kurios pritaikytos skirtingiems fizinio pasirengimo lygiams bei tikslams.
Jei motyvacija sumažėja – tai natūralu. Svarbiausia nepamiršti, kad net mažas žingsnis yra žingsnis pirmyn. O dalyvavimas tokiame projekte – puiki galimybė ne tik judėti, bet ir rasti palaikymą, bendruomenę ir įkvėpimo tęsti kelionę į sveikesnį, aktyvesnį gyvenimą.
Projektas bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
