Judėjimas – vienas iš paprasčiausių ir prieinamiausių būdų pasirūpinti savo emocine gerove. Fizinis aktyvumas veikia ne tik kūną, bet ir protą: padeda atsipalaiduoti, susikoncentruoti, susigrąžinti pusiausvyrą. Skirdami laiko pasivaikščiojimui, tempimo pratimams ar aktyvesnei mankštai, ne tik praskaidrinate dienos rutiną, bet ir kuriate ilgalaikį teigiamą poveikį savo psichinei sveikatai.
Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti:
- sumažinti stresą ir nerimą,
- pagerinti nuotaiką ir savijautą,
- didinti savigarbą ir pasitikėjimą savimi,
- gerinti dėmesio koncentraciją, atmintį ir bendrą protinę veiklą,
- skatinti gilesnį ir kokybiškesnį miegą.
Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką (didina kraujo tekėjimą į smegenis), todėl smegenys gauna daugiau deguonies ir maistinių medžiagų. Tai prisideda prie aiškesnio mąstymo, didesnio produktyvumo ir geresnio sprendimų priėmimo. Net trumpa treniruotės ar greitas pasivaikščiojimas gali suteikti psichologinį postūmį, padėti jaustis labiau susitelkusiam, pozityvesniam, suteikti daugiau energijos ir priminti, kad galite kontroliuoti savo savijautą.
Stresą keliančiomis akimirkomis mūsų kūnas ir protas įsitempia – ir būtent fizinis judesys tampa tarsi „mygtuku“, padedančiu šią įtampą sumažinti. Judėjimas skatina endorfinų – natūralių nuotaiką gerinančių medžiagų – gamybą, tuo pačiu mažindamas kortizolio, streso hormono, lygį. Nebūtina lankytis sporto salėje – pakanka net kelių minučių aktyvumo: šokio pagal mėgstamą dainą, tempimo pratimų, greito pasivaikščiojimo. Tokie trumpi judesiai gali padėti išvalyti mintis, sumažinti įtampą, pagerinti nuotaiką ir grąžinti vidinę pusiausvyrą.
Svarbu tai, kad reguliariai judant didėja ir psichologinis atsparumas – geriau susitvarkome su stresu, ramiau reaguojame į netikėtumus, jaučiamės labiau pasitikintys savimi. Fizinis aktyvumas taip pat skatina sąmoningumą – jis nukreipia dėmesį nuo stresą keliančių minčių į tai, ką darome čia ir dabar. Būtent šis dėmesio sutelkimas į dabartį padeda atkurti psichinę pusiausvyrą.
Dar vienas svarbus aspektas – ryšys tarp judėjimo ir kokybiško miego. Fizinis aktyvumas gali padėti greičiau užmigti, miegoti giliau ir pabusti labiau pailsėjus. Reguliariai judant sumažėja nemigos simptomai ir pagerėja bendras miego ritmas. Tinkamai suplanuotas aktyvumas (ypač ryte ar dieną) ne tik padeda iškrauti susikaupusią įtampą, bet ir prisideda prie melatonino – miego hormono – reguliacijos. Kita vertus, geras miegas didina motyvaciją judėti – pailsėję žmonės dažniau renkasi būti aktyvūs, lengviau susitvarko su stresu ir jaučiasi emociškai stabilesni. Todėl verta fizinį aktyvumą ir miego kokybę vertinti kaip dvi glaudžiai susijusias geros savijautos dalis.
Šiame straipsnyje aptarti fizinio aktyvumo privalumai – ne tik teoriniai. Visa tai patiria ir projekto „Būkime fiziškai aktyvūs!“ dalyviai, kurie reguliariai sportuoja įvairiose treniruotėse. Projektas skirtas skatinti mokyklinio amžiaus vaikų ir jų šeimos narių fizinio aktyvumo įpročius. Jo metu kviečiama išbandyti įvairias treniruotes – HIT, Complexity, F.A.C.T.S., Strength ir savigynos.
Treniruotės vyksta Vilniaus, Trakų, Tauragės, Šilutės ir Švenčionių rajonuose, todėl prie jų gali prisijungti įvairių bendruomenių nariai. Tokia įvairovė leidžia kiekvienam atrasti sau tinkamiausią judėjimo būdą, pagerinti ne tik fizinę, bet ir emocinę savijautą.
Projektas bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
